patalas

pãtalas sm. (3^b, 1) 1. SD278, Rm, Šl kas pasiklojama atsigulti; gultas, lova su paklojimu: Mes, daug prisivargę, jau į pãtalą virstam K.Donel. Mano pãtalas klėty Vžns. Suversta pãtalas, nepaklota Dv. Aš sau klojau patalą kas subatos vakarą (d.) Br. Ateik, kareivi, vėlai vakare, rasi mane jauną svirne patale! LTR(Jnš). Griežikui pataisė patalą, o velnias paliko už durų LTR(Bsg). Angulė (atsigulė) mano patalañ Dglš. Menk darbo, geras valgis, minkštas pãtalas Jrk68. Stirniukui ji pataisė patalą iš lapų ir samanų J.Balč. Vaikutis nekelia iš patalo jau trečia savaitė rš. Kaip jaunikis iš patalo [ėjo] Mž176. Naktį pašlapinu patalą BBPs6,6. Anys, pasigailėdami šio didžiai sergančio žmogaus, jį iš jo padvarijos, alba ūkio, ant patalo gulintį, su patalu nešte nuneš BPII457. Tiektai gulėt ant minkšto pãtalo, per vienus metus niekad nekeliantis, regis, daiktas sunkus labai DP11. Pirtyje, skomiep ..., pãtaliep DK19. Ažutiestuvė patalo SD136. Kad tu tai ant patalo sučėrautumbei B. Guliau purvynėlin – misli[j]au, patalė̃lis (d.) Dkš. Aš tau paklosiu baltą patalė̃lį, pagalvin padėsiu kietą akmenėlį (d.) Ds. Aukštajan svirnelin, margan patalėlin veskit mane gulti, kad aš nenugriūčiau Švd. Žalioja girelė tai bus man nameliai, minkštos samanėlės tai bus patalėlis LTR(Dkk). Anksti rytužį vis po patalėli, o vėlai vakarėlį vis po karčemėlę KlvD211. Užkopo ant stogo ir išardė stogą, jį per plytas nuleido ir su patalėliu ... paguldė BPII454. | prk.: Pridengė sušalusią žemę baltu sniego patalu V.Piet. Baltas storas rūko patalas jau kilo į viršų rš. Minkštučiukai samanų patalai ištiesti A.Baran. Žiema patalą turi sau pasikloti Užv. ^ Geriau į patalą gulti alkanam negu po tvora pargriūti girtam KrvP(Ašm). Negirk marčios be patalo, dienos be vakaro LTR(Pln). Atsigulei be patalo, pasikėlei be klapato LTR(Vrn). Iš patalo atsikėlęs, ant grindų atsigulė TŽV602. Iš patalo – prie katilo Lnkv. Kam tu čia palikai – ar ne velniui pãtalą kloti?! (sakoma, kai paliekamas nepjautų rugių plotelis) Nč. Kiek glovui (= gulovui) patalas (po kiekvienu rąstu samanos) B. Merga ant mergos, merga ant mergos, kožna patalą turi (susamanoti rąstai sienoje) BsM. Pilna pirkia svotų, visiem patalai paklota (sienojai ir samanos tarp jų) Ad. ║ prk. apie ką sumintą, išguldytą: Išgulę rugiai – pãtalas (labai išgulę) Krš. Po lietaus miežiai patalè guli Trgn. Gyvoliai sumynė žirnius į patalus Ggr. ^ Visas svietas guli kap pãtalas (išžudyti), o manę nepjovė Vlk. Tą metą visi kap pãtalas gulėjo (visi sykiu sirgo) Gs. Visi guli kai pãtalas (serga) Slk. Kaip pãtalo buvo priklota kareivių (daug užmušta) Kp. Miežiai kap pãtalas guli (lietaus suguldyti) Ad. Ta žolė priminta kaip pãtalas Jnšk. Javą išklojo kai pãtalą Gdr. Ledai jo rugius kaip pãtalą išguldė NdŽ. Pro kiaurą daržinės stogą prilijo, ir rugiai sužėlė kaip pãtalas (smarkiai, tankiai) Jnš. ║ gulėjimas sunkiai susirgus: Kad Dievas neilgint patalo (nereikėtų ilgai gulėti susirgus) Dglš. Kai [miršta] žmogus senas, per pãtalą (ilgai išgulėjęs sirgdamas) tai jau ..., bet kai va tokis jaunas reikia pakast, tada kokis sunkumas! Švnč. Bijau ilgo pãtalo Rod. Ilgas tavo patalelis ir sunki ligelė Tvr. Kad Dievas duotų pãtalą neilgą: tris dienas pasirgai, ir numirei Strn. Ilgas, sunkus patalas N. ^ Dievas jam ilgą patalą paklojo (dėl ligos turėjo ilgai gulėti) N. 2. R, KI230, K žr. patalai 1: Apatinis patalas N. Viršutinis patalas N. Aštuonias žąseles auginam – vė bus pãtalas Ig. Po pãtalu per žiemą nesušąli Kpč. Nakčia po pãtalu gulėjau Kn. Klokis pãtalu Prk. Pãtalas žiemą gerai Pb. Užsiklojo pãtalu kai kalnu Mrj. Šeimyna pasivalgę po savo patalo sulindo Žem. Tėtužėlis paliko dukrytėlę po margu patalėliu N70. 3. drabužio pamušalas: O kokis pãtalas? – Duok atlasiko! JnšM. 4. vienam kartui kulti suklojamas javų kiekis: Iškūlė vieną pãtalą Alks. Paklojo pãtalą Alks. 5. nuovala: Jau išej[o] pãtalas, jau karvė čysta Lz. Jau karvė išsiteliavo ir laižo nuo teliuko patalą Dbč. Švęstų kopūstų duoda karvėm, kad gerai apsiteliuotų ir patalai išeitų Grv.

◊ ant pãtalo gulė́ti (bū́ti) sunkiai, ilgai, nesikeliant sirgti: Neseniai vienas mirė, dabar jau ir kitas ant pãtalo Sb. Anksčiau dar jis po kiek vaikščiojo, o dabar jau antri metai ant pãtalo Lkč. Mėnesį gulė́j[o] an pãtalo Str. Pati dešimtį metų an patalo guli Ukm. Duktė ir dabar in pãtalo tebeguli Užp. Čielus metus ant pãtalo bùvo, visur vežiojo vežiojo... Kp. Kadai vyrai susibars bei kits kitą ištiks akmenimi alba ranka, kaip nenumiršt, o net (tik) ant patalo gul BB2Moz21,18.

ant pãtalo atsigul̃ti sunkiai susirgti: Bijau, kad ant pãtalo neatsigul̃čiau Vdk.

ligų̃ pãtalas Šn, Jrb; MŽ438 kas nuolat serga: Tas jos vyras tikras ligų̃ pãtalas Lnkl. Visi jie ten toki ligų̃ patalaĩ Gž.

mirtiẽs (smer̃ties, paskutìnis) pãtalas mirties akivaizda: Senasis Vilkas jau mirties patale I.Simon. Štai dabar jis guli mirties patale, ji verkia, jį apsikabinusi, o badas beldžiasi į duris V.Mont. Mūsų diedukas pernai buvo mirtiẽs patalè, o daba vė kruta Pgr. Oi motut, motut, nebūtum tu tarus žodelio mirties patalėly, nebūčiau aš dabar vargan įbridus! J.Balt. Smerties patalas Q525. Ateis paskutìnis pãtalas – in ką šauksies? Ar ne in motiną? Tvr.

šuñs (šùnio) pãtalą padarýti labai suniokoti: Šùnio pãtalas padarýta, o buvo toki gražūs rugiai! Lp.

varlių̃ patalaĩ kurkulai: Ankstyvą pavasarį varlės visais pabaliais, didesniais pavalkiais ir kūdrų pakraščiais primėto daugybę „varlių patalų“, arba vadinamųjų kriaukalų E.